žardininkas

2 žar̃dininkas, -ė smob. (1) K.Būg, Rtr, KŽ 1. Lex39, Q205, CI765, R, MŽ, MŽ209, KI486, K, Rtr, L, NdŽ sodininkas, žardo prižiūrėtojas: Vynyčią savo vynyčios žardininkams parnuomavo (parsamdė) CI 217. Būras nebuvo, ale tik kaip žardininkas ir darbininkas Cp. Žardininkas, kurs kasa ir pjauna, iš šaknų išrauja ir sodina srš. 2. MŽ287, N, KI486, K, KlvK99, Rtr, KŽ samdomas valstietis, kumetis: Šie puodžiai buvo žardininkai ir turėjo karališką namų draugystę prš. 3. L, NdŽ nedidelio žemės sklypelio savininkas.